Dienomis, kaip ši…
Ar kada jautėtės svetimi? Tokie svetimi ir vieniši, jog nežinojote, kur dėtis, ką daryti… Dienomis, kaip ši, mane apninka ta keista, slogi nuotaika. Plaukiu minioje žmonių, tūkstančiai veidų, minčių lėtai slenka pro šalį. Rodos, reikia surasti nerimo šaltinį ir jį išrauti su šaknimis, bet ką daryti, jeigu problema ne manyje. Įsivaizduokite nebilį, kurio didžiausia svajonė ištarti žodį, tačiau jis negali, kad ir kaip karštai to trokštu. Taip jaučiuosi ir aš. Kaip iki išprotėjimo romantiškam žmogui gyventi, suvokus, jog meilė nebeegzistuoja, nes paprasčiausiai tam nebėra sąlygų. Žmonės nustojo vertinti tikrąjį jausmą, kaip pakaitalą rinkdamiesi įvairius svingerių vakarėlius, naujas sekso pozas ir pan. Visa tai skirta ne gyvenimui paįvairinti, o užpildyti tuštumą, kuri skirta meilei, tokiai, kokia ji turėtų būti, nors retas išdrįstų, tai pripažinti. Tą, ką žmonės šiomis dienomis vadina, tuo magišku žodžiu, yra išsigimęs jausmas, kurį skatina pinigų troškimas, egoizmas ir sielos tuštumas. Liūdniausia, jog viskas tik blogėja. Naujos kartos auga prie televizijos, kompiuterių ekranų, kurie suformuoja nenormalias… net nekyla ranka parašyti tą žodį “vertybes”. Kaip parduoti save už pinigus gali būti vertybė, kaip pirkti meilę gali būti normalu. Kaip? Ir kas lieka man daryti? Tikėtis, jog dar galiu rasti merginą, nesugadintą ir trokštančią dalintis savo jausmais, nuoširdumu, siela ar prisijungti prie minios ir tapti buka marionete, kurios siekis “išdulkinti, kuo daugiau bobų”, “užkalti litų”? Beprotiškai sunku, kvėpuoti suvokiant, jog galbūt niekada nerasiu priežasties, kodėl turėčiau… Nežinau, gal tik viską išsigalvoju, nes mane slegia šis niūrus oras… Gal… Kas gali žinoti…
Rodyk draugams
Patiko jūsų įrašas, nes tai gryniausia tiesa, negalėčiau nei vieno žodžio paneigt ir iš tiesų… visuomenė stipriai degraduoja.
Tiesa,kuri vercia kraujuoti sirdi ir nekesti pasaulio uz tai,kad jis tiesiog yra. Manau yra ir nesugadintu zmoniu,kurie zino kokia yra MEILE :) Neik su minia,eik i priesinga puse ir tikrai surasi sau gimininga siela,kuri nores to paties,kaip ir tu,juk nesvarbu kur bebutum ir ka bedarytum,pasaulyje yra zmogus laukiantis tave,nes ir kaip banalu tai butu,bet as tikiu,kad pasaulyje viskas parasyta ta pacia ranka,ta pacia ranka,kuri sukure MEILE… ;)
Tai ir neinu su minia, bet toks vaizdas susidaro, jog tikimybe sutikt norima zmogu tokia pati, kaip laimet teleloto milijona :)
Bet gal tas zmogus yra salia,tiesiog tu jo nepastebi. Niekada nesusimastei apie tai? Visada taip buna,likimas mums viska pakisa pries nosi,bet kartais mes buname tokie akli,kad dairomes i puses,net nesusimastydami apie tai,kas yra salia :)
Aš naivi, aš tikiu loterijomis, tikiu meile :)
Žmonės tikrai dažnai nepastebi gerų žmonių, esančių šalia jų :)
Šiandien linkiu visiems atsimerkti :)
o jei salia manes isvis nieko nera? :)
Kaip tai nėra? negali nebūti :)
ot pasirodo gali :) visi esam skirtingi :) vieni buna kompanijos siela visada apsupti zmoniu kiti paprasciausiai nepritampa kad ir kaip stengiasi :) o tokiem zmonem su merginom kaip sekas tai manau isivaizduoji :P
Emmm… na, aš greičiausiai panaši į Tave, bet mano jau tokia stadija, kad aš net ir nesistengiu pritapti, kaip čia anksčiau rašėte einu į priešingą pusę nei minia… Nepergyvenk dėl tų merginų :) šiaip net nežinau, ką patart, sakyčiau, jei nepatinka dabartinė situacija, tai keisk ją, bet taip pat sakyčiau, kad jei tai Tau netrukdo, tai tada gyvenk ir žvenk, ateis laikas viskam…
Tikrai netikiu,kad kiauras dienas praleidi vienas :) kaimyne,grupioke,buvusi klasioke,na visai nesvarbu ji yra,bet tu tiesiog nusiteikes jos nematyti. Barsiu tave :) gana kalt i galva,kad tu esi kitoks,kad negali pritapti prie zmoniu(tam nereikia buti kompanijos siela) apsizvalgyk,nueik i vakareli,kai pakvies pazystamas,nesvarbu,kad tas vakarelis bus banaliausias metu ivykis,bet gal jame surasi tokia pat nuomone turincia mergina,patiko mergina gatvej-nusisypsok jai,tai visai nieko nekainuoja :)
su zmonemis tapatintis ir nereikia,bukit kokie esat :) ir visada prisiminkit as esu as :)
ir dar :) bendravimas duoda peno dvasiai :) kas tau nesvarbu tiesiog praleidi pro ausis,o reikiama informacija isisavini :) ir bendraujant nereikia tapti kazkuo kitu,tiesiog visada sakyti savo nuomone,bet tuo paciu ir priimti kito nuomone :)
Ech, Juste, kai man pritrūksta pozityvo Tu mane įkvepi :)
Joooo, dabar labai gerą knygą skaitau, kad reikia imt, duot ir mokėt paleist :DD
Bendravimas jėga :) tad, Andriau, šalia Tavęs esame mes :)
Dziaugiuosi,kad kazka galiu duoti kitam,jei tai pozityvas,kurio truksta prasom :) as juo pasidalinsiu,nes tikrai nesiskundziu jo trukumu :) supratau gyvenime,kad negatyvas traukia negatyva,o pozityvas-pozityva :)
ta prasme, kad as nemoku bendraut su merginom :/ paskaitykit jei turit laiko
http://www.psichologijatau.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=99:4-baims-veidai&catid=58:asmenybs&directory=64
apie sizoidus… bet nepulkit sakyt kad cia nesamone ir as issigalvoju :) as istikro taip jauciuosi bendraudamas ir nejauciu tu visu bendravimo tonu ir pan :) kas nepabus mano kailyje nesupras niekada ka as isgyvenu
“Tokį kenčiantį vienišių jausmingam žmogui veikiausiai norisi priglausti prie savęs lyg sušalusį vaiką, bet kaip paaiškinti, kad artimas bendravimas tai nėra priklausomybė? Kad yra smagu būti kartu?” citata is straipsnio.
ir istikruju man kilo noras tave priglausti kaip maza susalusi vaika ir parodyti pasauli tau savo akimis,parodyti,kad bendravimas nesuteikia skausmo. Suprantu tave,nes ir pas mane buvo laikas,kai begau nuo zmoniu ir kai tiesiog nemokejau pasakyti ko as noriu,kai neprisileisdavau arciau nei maniau galima,bet as perlipau per save :)
Perlipsi ir tu,jei leisi savo jausmams isplaukt i pavirsiu,nesislepk,nes bendraut tu moki ir nebijok parodyti kitam jausmu,draugiskuma,simpatija,aistra,savo nuotaias,tai veza Andriau,ziauriai veza. Tu idomus man ir tikrai yra be manes zmoniu,kuriems tu esi idomus :)
Dekui uz palaikyma :) na tikiuosi viskas susitvarkys :)
Daugiau optimizmo ir pradesi keistis,pmatysi pasauli kitomis akimis tiesiog neuzdaryk saves narvelyje is kurio bus sunku iseiti,isskleisk sparnus ir kilk,kilk kur akys veda. As tikrai tikiu,kad tavo viduje gyvena zmogutis,kuris nori pazinti kas yra bendravimas,ivairus bendravimas,nori pazinti jausmus,tik vat tas kitas toks egoistas mylintis save ir uzvaldes tave bando ta zmoguti uzciaupti,leisk jam sneketi,o tam egoistui istark NE!
Na as bendrauju, turiu daug pazistamu :) nematau jokios problemos bendrauti su zmogumi tol kol nereikia kalbet apie save, kaip jauciuosi ir panasiai :) nemoku rodyti emociju… ir tas nemokejimas labai lengvai pastebimas yra ir kaip susirasti mergina, kuriai tas butu nesvarbu :) visos iskarto pradeda smerkt, atrodau jom kazkoks nevykelis ar pan. blogiausia, kad kuo toliau tuo didesni reikelavimai man bus keliami o as tebebusiu uzstriges ” nieko nezinau nieko nemoku” fazeje :)
Pradek mokytis rodyti emocijas :) net dabar,parasyk man kaip jautiesi istikruju,kokie jausmai tavo viduje :) apibudindamas budvardziais,daiktavardziais,veiksmazodziais,tai paprasta :) isivaizduok,kad pries tave mergina,ji tau atskleidzia savo jausmus ir laukia is taves to paties,zmogus tau jaucia jausmus ir jis tikrai taves nesmerks,jis tik tau pades.
Tarkim mergina tau sako:
Andriau, tu labai fainas ir mielas zmogus,laibai dziaugiuosi,kad su tavimi susipazinau,tu man labai patinki,mano sirdele pradeda stipriau plakti pamacius tave,as noriu tave pazinti,noriu,kad tu pazintum mane
pratesk,tai juk nera sunku :)
Nuolatinis darbas su savimi daro stebuklus,as pati to mokiausi :)
na dabar jei parasyciau, kaip jauciuos tai ne kaip :D geriau nerasysiu :) as suprantu, kad mintyse ta padaryt lengva o praktikoje ne :P bent jau man :)
matai tu stabdai,nestabdyk rasyk,jei nenori kad cia visi skaitytu zinute man parasyk,juk nuo kazko pradeti reikia,zinau,kad sunku,bet tai imanoma as irgi ta perejau. jautiesi blogai taip ir rasyk,bet svarbiausia neuzsisklesk savyje,nes tai nieko gero neduoda. zinau,kad nelengva,bet tu gali pabandyk